Jokio supratimo online dating skissa gissa online dating

Atsidusau, nebelaikydamas daugiau užgniaužto kvapo, ir užmerkiau akis.

Mano smilkiniai ėmė tvinkčioti, tikriausiai ilgų kautynių sukelto nuovargio.

Kiekvieną lygį su kitu jungė tik vieneri laiptai, o šie būdavo požemiuose, kur klajojo daugybė monstrų, tad atrasti ir pro juos praeiti būdavo išties nelengva. Plona linija kairiajame mano regos lauko kampe nežymiai susitraukė. Mėlyna linija – vadinamoji "HP juosta" – buvo mano gyvybinių jėgų vaizdinė išraiška. Šiame pasaulyje buvusiam "kūnui" deguonies nereikėjo, tačiau kūnas anapus, ar tiksliau kūnas, kuris gulėjo tikrajame pasaulyje, dabar tikriausiai giliai alsavo.

Tačiau kai tik kam nors pavykdavo prasiveržti ir pasiekti miestą aukštesniajame lygmenyje, ten ir visuose žemesnių lygmenų miestuose buvę "Teleportavimosi vartai" susijungdavo, leisdami visiems laisvai keliauti per šiuos lygmenis. Mano suglebusios rankos tikriausiai buvo išpiltos prakaito, o mano širdis tiesiog nevaldomai daužėsi. Net jei viskas, ką šiuomet regėjau tebuvo tik virtualiosios 3D tikrovės vaizdai, o tos juostos sumažėjimas nebuvo kažkas daugiau nei krūva skaičių, reiškusių mano gyvybės taškus, tai nei kiek nekeitė fakto, kad šiuo metu aš kovojau dėl savo gyvybės.

Tokiomis sąlygomis, milžiniškoji pilis per dvejus metus buvo palaipsniui užkariauta. Pilies pavadinimas buvo "Aincrad"; skrajojantis kovų kardais pasaulis, pasiglemžęs maždaug šešis tūkstančius žmonių. Kai taip pagalvoji, ši kova buvo siaubingai nesąžininga.

Kaip bebūtų, priešais mane buvęs "priešas" – humanoidas su nežymiai žvilgančiomis rankomis, padengtomis tamsiai žaliais žvynais, bei driežo galva ir uodega – nebuvo nei žmogus, nei iš tikrųjų gyvas.

Milžiniška akmens ir plieno pilis skrajojanti beribiame danguje. Prireikė įvairių amatininkų grupei viso mėnesio, kad išžvalgytų šią vietą; žemutinio lygmens skersmuo buvo apie 10-ies kilometrų – pakankamai didelis, kad čia sutilptų visa Setagajos seniūnija.

Pastebėjęs, kad to Kleino kojos ėmė svirduliuoti, pamaniau sau "matyt kaip reikiant jį pritrenkė", į kairę ranką paėmiau akmenuką iš per žingsnį nuo manęs buvusio žolės kuokšto ir užsimojau juo sau virš peties.judesys..." Murmėdamas tai lyg kokį burtažodį, jis pakėlė savo dešinėje rankoje laikytą trumpą kardą.Nepaisant to, jog mėlynasis šernas, oficialiai pavadintas kaip "Įsiutęs šernas", buvo pirmo lygio monstras, Kleinas jau buvo praradęs maždaug pusė savo HP, jo nutrūktgalviškiems puolimas esant kaipmat kontratakuojamiems.Vis dėlto, aš kasdien savarankiškai einu į fronto linijas. Mėlynas šernas, kuris nepaisant savo stambaus kūno staigiu judesiu sugebėjo išsisukti nuo kardo, nedelsiant ėmė įnirtingai pulti link savo užpuoliko. Svarbiausias yra pradinis judesys, Kleinai." "Argh... tas bjaurybė." Užpuolikas, grupės narys Kleinas, besiskųsdamas atsistojo ir dirstelėjęs į mane apgailėtinu balsu tarė: "Kas iš to, kad tu taip sakai, Kiritai...Ar aš turiu priklausomybę nuo VRMMO, per begalines kovas be perstojo keldamas savo parametrus, o gal— Gal aš tik kvailys, įžūliai tikintis, kad savo kalaviju galiu visiems šiame pasaulyje iškovoti laisvę? Negalėjau suvaldyti juoko, matydamas kaip nublokštas plokščios šerno nosies, jis kūliais nusirideno per pievą. Jis be perstojo juda." Šį žmogų, ant kaktos skarele susirišusį savo rausvus plaukus, o ant sulysusio ir ištįsusio kūno mūvėjusį paprastus odinius šarvus, buvau sutikęs vos prieš keletą valandų.

Leave a Reply